didžiūnas — didžiū̃nas, didžiū̃nė dkt. Vókiečių òrdinas papirkinėjo Žemaiti̇̀jos didžiūnùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aukštuoklis — aukštuõklis, ė smob. (2) didžiūnas: Krivė buvo kunigaikščių, aukštuoklių ir kitų žmonių laikomas didelėj garbėje J.Jabl … Dictionary of the Lithuanian Language
aukštuolis — aukštuõlis, ė smob. (2) 1. kas aukštas: Vyras gražus, toks aukštuõlis Dglš. Katrą beržą kirsim, ar aukštuõlį? Kp. Jo ot gražios aukštuõlės avižos Lkm. Uosis aukštuolis (Fraxinus excelsior) Lkm. Eglė aukštuolė (Picca excelsa) Lkm. Krosnis… … Dictionary of the Lithuanian Language
aukštūnas — aukštū̃nas (neol.) sm. (2) didžiūnas: Tai jau visai, kaip tėvelis kalbėdavo, kad mūsų probočiai buvo aukštūnais! Vd. Visi tie aukštūnai ir vadai liks Džibutėj rš … Dictionary of the Lithuanian Language
diduomis — sm. K.Būg didžiūnas, didikas: Tie tebus diduomiais, kurie gerais darbais ir dorybe už visus didesniai atsiženklins S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
didžiuolis — didžiuõlis, ė smob. (2) 1. L48 žr. didžiūnas 1. 2. žr. didžiuoklis: Svarūnas buvo žmogus, nors aukšto mokslo, bet prieinamas, ne didžiuolis V.Kudir … Dictionary of the Lithuanian Language
edelmonas — ×ẽdelmonas (vok. Edelmann) sm. (1) KI41; R293 bajoras, didžiūnas: Kartą man pas ẽdelmoną nubėgti reikėjo K.Donel. Tarp laukininko būro ir laukininko edelmono didis skirtums yra prš. Muzikants špeliavo, ẽdelmonas šoko LB22. Ir atjojo lenkų… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuskvirbti — 2 nuskvir̃bti intr. 1. užskursti, sumenkėti: Runkeliai toki nuskvir̃bę Gs. Senukas labai buvo nuskvirbęs Btr. 2. sumažėti, susiaurėti: Vyras būt didelis, tik pečiai nuskvir̃bę Gs. Strėnos nuskvirbusios rš. 3. nusigyventi, nuskursti: Nors jis… … Dictionary of the Lithuanian Language
nušlyti — nušlyti, nušlỹja (nùšlija, nušlỹna Š), nušlìjo intr. Š 1. KŽ, Kš nukrypti, nusvirti, nulinkti į šoną: Viršūnę kūgio, žagą nušlìjusį atitiesk, pataisyk J. Jis drožė jam ausin, kad net nušlìjo NdŽ. Vežimas nušlìjęs, gali virsti DŽ1. Kluonas… … Dictionary of the Lithuanian Language
prasti — pràsti, prañta, prãto 1. intr. K gusti, junkti (ką daryti): Bet nepratęs prie tokio darbo, greit vietos nustodavo J.Bil. Aš pratęs, kad manęs klausytų, ir pats klausau kitų rš. Nelabai buvau prãtęs į dainas Žal. Tas i y[ra], ka nėr prãtęs… … Dictionary of the Lithuanian Language
